Fęrsluflokkur: Ljóš

Ķslandsferš sumariš 1857

Fyrir nokkru įskotnašist mér bók ĶSLANDSFERŠ SUMARIŠ 1857, śr minnisblöšum og bréfum frį Nils O:son Gadde (1834-1904).

Žetta var fyrsti sęnski vķsindaleišangurinn til Ķslands undir stjórn Otto Torell (1828-1900), en feršafélagi hans var Nils 0:son Gadde sem skrifaši hjį sér lżsingar į feršinni og žvķ sem fyrir augu bar. Tveir ašrir Svķar voru meš ķ leišangrinum, Cato og Andres.

nilsosongadde_islandsferdsumarid1857

Leišangurinn hófst ķ Žistilfirši og endaši į Akureyri meš viškomu į Mżvatni. Žeir unnu aš rannsóknum į jöklum ķ Hornafirši og męldu skrišhraša Svķnafellsjökuls ķ Öręfum.

En Skjaldbreiš er mér ofarlega ķ huga į Jónsmessu eftir Jónsmessugöngu meš Feršafélaginu um sķšustu helgi. Žegar žeir félagar koma aš Žingvöllum ķ lok įgśst og lżsa furšum landsvęšisins og žegar žeir sjį Skjaldbreiš skrifar Gadde:

„Žingvallasvęšiš myndast af illręmdum hraunstraumi sem ķ annan endann teygir sig til upphafs sķns, hinnar snęvi žöktu hraundyngju Skjaldbreišar – heiti fjallsins er samsett śr tveim oršum sem tįkna skjöldur og breišur – en sökkvir hinum ķ Žingvallarvatn.  Į žessum hraunflįka eru hinar nafnfręgu gjįr, Almannagjį og Hrafnagjį, įsamt fleiri gjįm smęrri.  Ķ nokkrum žeirra getur mašur séš nišur 100-200 fet: allt sem žar er aš sjį er gert śr miklum hraunbjörgum.  Einnig finnast stórir hellar į jöršinni, sennilega žannig til oršnir aš hrauniš hefur haldiš įfram aš renna undir yfirboršinu eftir aš  žaš var storknaš„   

"Ķ hinu mikla dalflęmi blasir viš jafnrunniš hraun meš djśpum gjįm, bįšum megin žess fjallgaršarnir sem afmarka žaš og fyrir botninum Skjaldbreiš meš sinni breišu bungu."                                    (bls. 113, Ķslandsferš sumariš 1857)

Hér er Gadde eflaust undir įhrifum frį Jónasi Hallgrķmssyni, nįttśrufręšingi og skįldi sem feršašist um Ķsland sumariš 1841. Į ferš sinni um Žingvallasvęšiš villtist hann frį feršafélögum sķnum og orti kvęšiš Fjalliš Skjaldbreišur sem birtist fyrst ķ 8. įrgangi Fjölnis įriš 1845. Ķ ljóšinu bregšur skįldiš upp skemmtilegri mynd af sögu svęšisins, tilurš Skjaldbreišar og žįtt žess ķ myndun Žingvallavatns. Hér er fyrsta erindiš:

Fanna skautar faldi hįum,
fjalliš, allra hęša val;
hrauna veitir bįrum blįum
breišan fram um heišardal.
Löngu hefur Logi reišur
lokiš steypu žessa viš.
Ógna-skjöldur bungubreišur
ber meš sóma rjettnefniš.

En Jónas vissi heldur ekki um landrekskenninguna né ķsaldarkenninguna en fyrstu hugmyndir um ķsöld komu fram um 1815 og uršu ekki višurkenndar fyrr en um mišja nķtjįndu öldina. 

Kvęšiš lifir, žótt kenningin um myndun žess sé ķ einhverjum atrišum fallin. En rómantķkin ķ kringum žaš hefur haldiš ķmynd Skjaldbreišar og Žingvalla į lofti.

Svo heldur lķfsnautnamašurinn Gadde įfram nokkur sķšar:

„Almannagjį vestan hraunstraumsins śr Skjaldbreiš og  Hrafnagjį austan hans uršu til viš žaš aš hraunflįkinn, sem er jaršmķla į breidd, sökk. Vesturveggur Almannagjįr og austurveggur Hrafnagjįr mynda standberg sem gagnstęšir veggir gjįnna sprungu frį viš sig hraunsins į milli žeirra

Žarna er ekki komin žekking į landrekskenningunni en ummerki hennar eru augljós į Žingvöllum en 1915 setti žżski jaršešlisfręšingurinn Alfred Wegener (1880-1930) kenninguna fram ķ bókinni Myndun meginlanda og śthafa įriš 1915.   

Gadde er eins og flestir feršamenn bergnuminn af nįttśrufegurš landsins og bókstaflega į kafi ķ żmsum undrum: eldfjöllum, goshverum, fossum og sólarlagi.

Žaš er gaman aš lesa 158 įra frįsögn, en žekking og skilningur į landmótun hefur aukist en upplifunin er įvallt sś sama

 


Tómasarhagi

Tindrar śr Tungnajökli,
Tómasarhagi žar
algręnn į eyšisöndum
er einn til fróunar.

Veit eg įšur hér įši
einkavinurinn minn,
aldrei rķšur hann oftar
upp ķ fjallhagann sinn.

Spordrjśgur Sprengisandur
og spölur er śt ķ haf;
hįlfa leiš hugurinn ber mig,
žaš hallar noršur af.

 

Fyrsta blog-fęrzlan. Er ekki tilvališ aš byrja į ljóši eftir Jónas Hallgrķmsson.

Žessi vķsa er um Fjölnismanninn Tómas Sęmundsson sem fann hagablettinn į Sprengisandi įriš 1835. Ljóšiš  er allt ķ senn, um vin hans, um hagann algręna ķ sandflęminu mikla sem oft er seinfarinn - nema ķ huganum einum.

Viš fórum į sķšasta sumri ķ eftirminnilegt feršalag upp į Kjöl og yfir Sprengisand.  Vešur var ómótstęšilegt. Ekki skż į himni. Mögnuš stund. Verst aš fįir Ķslendingar skyldu fį aš upplifa žennan dag. Viš töldum 29 bķla į noršurleiš og žrjś hjól. Meirihluti faržega voru erlendir feršamenn.

Eftir feršalagiš yfir Sprengisand hefur žetta ljóš veriš mér minnisstętt. 



Um bloggiš

Sigurpáll Ingibergsson

Höfundur

Sigurpáll Ingibergsson
Sigurpáll Ingibergsson
Hornfirðingur búsettur í Kópavogi. Árgerð 1965.
Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Myndaalbśm

Nżjustu myndir

  • IMG 4410
  • IMG 4385
  • IMG 4421
  • Á afskekktum stað
  • Tíminn051071

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.8.): 2
  • Sl. sólarhring: 22
  • Sl. viku: 98
  • Frį upphafi: 156090

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 86
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband